- autskaris
- aũtskaris sm. (1) Alk, Sdk, Št, autskarỹs (3b) Kp, Pnd, Rgv, Sv
1. autas, autkojis: Kur čia belopysi tokias kelnes – jau tik aũtskariam Vad. Suplyšo autskariaĩ, neturi kuo kojų apvynioti Pl. Baltus aũtskarius apsiavęs Zr. Iš miško parėjęs pasidžiovė aũtskarius Rk.
2. Lž skuduras, skarmalas
◊ aũtskarius padžiáuti menk. mirti: Senis jau aũtskarius padžióvė Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.